Apie Casparini

Caspari arba Casparini pavardė gerai žinoma tiems, kurie domisi vargonais ir jų istorija. XVII – XVIII a. būta gana gausios ir įtakingos Europos vargonų meistrų giminės. Jų veiklos pėdsakų aptinkam nuo Viduržemio iki Baltijos jūros.

1703 m. Eugenio Casparini vargonai, Šventojo Kapo bažnyčia, Giorlicas, Vokietija

Giminės pradininku laikomas Silezijoje, Sorau (dab. Žary, Lenkija) gyvenęs ir dirbęs vargonų meistras ir mathematicus Adamas Casparas (apie 1590 – po 1665). Adamo Casparo sūnus Johannas Casparas (1623 – 1706), pasimokęs ir padirbėjęs Vokietijos įvairiose vietose, apie 1642 atvyko į Italiją. Čia jis gyveno daugiau kaip 40 metų. Garsėjo kaip itin kūrybingas ir išradingas meistras. Italijoje J. Casparas pasivadino Eugenu Casparini. Jo vaikai ir vaikaičiai jau turėjo Casparini pavardę. Dėl šios itališkai skambančios pavardės Casparini daugelyje leidinių minimi kaip italų meistrai. Be abejo, Eugenas Casparini iš Italijos parsivežė šiokių tokių idėjų, pvz., registrą ten vadintą Voce Umana, kuris XVIII – XIX a. Vidurio Europos vargonuose išplito kaip Unda Maris .Iš tiesų verta kalbėti apie Vidurio Vokietijos – Silezijos – Rytų Prūsijos tradiciją, kuriai tam tikri itališki niuansai yra būdingi.

A. H. Casparini vargonai

Eugeno sūnus Adamas Horacijus (1676 – 1745), gimęs Italijoje, po tėvo mirties dirbo Breslau (dab. Vroclavas, Lenkija). Ten gimė ir jo sūnus Adamas Gottlobas Casparini (1715 – 1788). Pasimokęs pas tėvą Breslau ir pas žymų to meto Tiuringijos meistrą Heinrichą Gottfriedą Trostą (1681-1759) Altenburge (Vokietija), A. G. Casparini apie 1741 atvyko į Karaliaučių. Tais metais mirė jo pusbrolis Georgas Sigismundas Caspari (1693 – 1741) – geras ir autoritetingas vargonų meistras, kuris turėjo Karaliaučiaus rūmų vargondirbio titulą. Nurungęs konkurentus, tarp kurių buvo ir vilnietis Gerhardas Arendas Zellė, 1742 A. G. Casparini šį garbingą titulą (privilegirter Hof Orgelbauer) perėmė. Karaliaučiuje ir aplinkinių miestų bei kaimų bažnyčiose jis pastatė kelias dešimtis vargonų, amžininkų labai aukštai įvertintų. Žinoma daugiau kaip 68 A. G. Casparinio darbai, tarp jų – mažiausiai 45 nauji instrumentai, o kiti – remontuoti ar perstatinėti.

Daugiausia jis dirbo Rytų Prūsijoje, apie Karaliaučių, tačiau jam yra tekę dirbti ir Lietuvoje. 1744 vargondirbys skundėsi, kad nepakankant darbo namie, tenką važiuoti dirbti toli – į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (Groß Hertzogthum Litthauen).

Adakavo vargonai

Adakavo vargonai

Deja, dauguma A. G. Casparini vargonų žuvo Antrojo pasaulinio karo liepsnose, o tie, kurie išliko ir pakliuvo į sovietų okupuotos Mažosios Lietuvos dalį, okupacinio režimo buvo sunaikinti. Dalis Rytprūsių atiteko Lenkijai. To krašto bažnyčiose dar yra keli A. G. Casparini vargonai, tiesa, perstatyti ir gerokai sudarkyti. Tik Lietuvoje gerai išlikę dveji šio meistro vargonai – Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje ir, galbūt, Adakave. Pastarųjų vargonų, tiksliau, pozityvo, autorystė dokumentais nepatvirtinta, tačiau daugelis ženklų liudija, kad tai A. G. Casparinio ar jo aplinkos darbas. Daugiau jo vargonų Lietuvoje neišliko.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

* Copy This Password *

* Type Or Paste Password Here *