Restauracija

Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonai pradėti restauruoti 1995. Darbas pavestas UAB Vilniaus vargonų dirbtuvei (http://www.vargonai.lt/gucas.htm;). Pirmiausia buvo restauruota oro dūmimo sistema – dumplės, atkurta originali ortakių sistema, dūmimo pedalai, prijungtas elektrinis pūstuvas, pradėtos restauruoti oro skirstymo dėžės. Taip pat buvo atlikti cheminiai ir polichrominiai tyrimai. 1998 Lietuvos Respublikos vyriausybei skyrus papildomų lėšų, pirmiausia atlikti korpuso restauravimo darbai – pastatyti patogūs pastoliai, vargonų korpusas apdorotas antiseptikais ir sutvirtintas, nuo šonų ir nugaros nuvalyti dažai, kuriais jie buvo nutepti sovietų okupacijos metais. Taip pat nuvalytos senosios choro grindys, kurios buvo nudažytos sintetine emale, atlikta didžioji dalis drožinių restauravimo darbų.

Prieš restauraciją…

… ir po restauacijos

2000 LR kultūros ministerija ir GOArtas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tais pačiais metais Niclasas Fredrikssonas su lietuvių pagalbininkais pradėjo rengti išsamią vargonų dokumentaciją, kurios rengimą finansavo Švedijos pusė, ir kuri kainavo per 500.000 Švedijos kronų. Dokumentacija buvo baigta 2001 rudenį ir sudarė apie 250 puslapių matavimo duomenų, brėžinių, nuotraukų. Remiantis šia dokumentacija buvo parengta restauravimo programa, kuriai pritarė Vilniuje susirinkę ekspertai. Jie pasiūlė pradėti ir vargonų instrumento restauravimo darbus. Lietuvos vyriausybė A. G. Casparini vargonų restauravimui skyrė 540 tūkst. litų. 2000 pastačius pastolius buvo dezinfekuotas visas vargonų korpusas bei medinės vargonų choro dalys, restauruota vargonų korpuso konstrukcija. Tai kainavo 140 tūkst. litų. 2002 – 2003 restauruoti vargonų fasado elementai: pašalinus ankstesnius dažų sluoksnius, atidengta originali polichromija. Šie darbai kainavo 190 tūkst. litų. Taip pat restauruoti ir rekonstruoti barokiniai drožiniai, kurie kainavo 60 tūkst. litų. Į darbą įsitraukė ir Latvijos Ugalės vargonų dirbtuvė (vadovas Jānis Kalniņšas). 2002 – 2005 restauruotas ir pats instrumentas: dumplės, ortakiai, oro skirstymo dėžės, atkurtos klaviatūros, mechanika. Apie XX a. pradžią griežykla buvusi perdirbta pagal to meto modernių vargonų proporcijas – pedalai nutrumpinti ir įstumti gilyn, įdėti fortepijono matmenų manualų klavišai. 2005 manualinės klaviatūros pagal vienintelį išlikusį originalų A. G. Casparinio pavyzdį Bartuose (vok. Barten, dab. Barciany/Lenkija) buvo rekonstruotos. Atkurta ir pedalų klaviatūra. Šie darbai atsiėjo 150 tūkst. litų. 2005 m. lapkričio 29 d. buvo išbandyta mechanika ir išgirsti pirmieji garsai. 2006 pagal Europos Komisijos programą TrueSound J. Kalniņšas rekonstravo registrą Vox humana (http://www.mpg.de/942929/F003_Focus_034_039.pdf; http://www.mpg.de/934644/F003_Fokus_034_039.pdf; ). Šio registro rekonstravimas buvo įtrauktas į Europos Komisijos programą TRUESOUND, skirtą žalvario istoriniuose vargonuose studijoms. Pastarajame projekte drauge dirbo  fizikai ir vargondirbiai. Remdamasis tyrimų  rezultatais, B. Straumalas pagal nustatytą sudėtį ir būdą išlydė metalą, padirbo ruošinius, iš jų J. Kalniņšas padirbo liežuvėlius, kuriuos įdėjo į atkuriamus vamzdžius (http://www.issp.ac.ru/libm/papers/187.pdf; ). Prof. H.Vogelis šį rezultatą įvertino net taip: Rekostruota Vox Humana skamba kaip senas registras. Vamzdžiai atsiliepia preciziškai ir patikimai. Formantų skirtumai (garso atspalvio skirtumai pereinant iš vieno tono į kitą) yra būdingi baroko laikotarpio Vox humana estetikai. Garso stiprumas gerai pritaikytas prie patalpos erdvės. Tai yra geriausia Vox humana, kokią tarp rekonstruotųjų man yra tekę girdėti. Tai ir liežuvėlių metalo rekonstrukcijos nuopelnas.

Iki šiol visi atlikti darbai kainavo 776.000 litų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Lietuvos valstybė, prisidėjo parapija ir fondas FLORA FUNDATION (Ročesteris/JAV), taip pat EK (per programą TrueSound. Nesant lėšų tęsti vargonų restauravimo darbams, šiuo metu jie stovi nejudinami. Fasade liko restauruoti skulptūras ir auksuoti drožinius. Pagrindinis likęs darbas – restauruoti vamzdyną, taip pat vargonus suintonuoti ir iš pagrindų suderinti. Laukia įdomus ir atsakingas darbas – nustatyti, koks galėjęs būti originalusis derinimas. Baigiamieji darbai kainuos 888.000 litų. Įtemptai dirbant visus darbus galima užbaigti per pusantrų – dvejus metus.

Savo ruožtu GOArt’as, 2001 pabaigus Vilniaus vargonų dokumentaciją, pradėjo šių vargonų kopijos Ročesterio katedroje (JAV)  statybą. Taip buvo plėtota koncepcija, kad, prieš kvalifikuotą vargonų restauraciją reikia padirbti jų kopiją. Pagrindinius kopijos statybos darbus atliko Matsas Arvidssonas. Vargonai buvo šiek tiek modifikuoti – manualinė klaviatūra pratęsta iki d³, pridėta maualo ir pedalų sankaba, II manuale įdėtas papildomas liežuvėlinis registras

[youtube fx8uEt6eVbY]

Kopija buvo pašventinta 2009, susilaukė didelio susidomėjimo ir net susižavėjimo (http://www.draugas.org/11-06-08juodeikiene-rochester.html; ).

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

* Copy This Password *

* Type Or Paste Password Here *