Vargonai

A. G. Casparini vargonai Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje –  bene vienintelis tokio dydžio ir taip gerai išilaikęs šio meistro instrumentas. Tai, kad jie išliko iki mūsų dienų, yra likimo dovana.

XVIII a. I pusėje Vilnių nusiaubė net du dideli gaisrai. Per šiuos gaisrus išdegė dauguma Vilniaus bažnyčių, liepsnos prarijo ir vargonus. Žuvo dar visai nauji, dideli ir prabangūs Šv. Jonų bažnyčios vargonai, dirbti bernardinų vienuolio Jozefo Olšynskio, sudegė G. A. Zellės padirbti Šv. Kazimiero, Šv. Kotrynos, Šventosios Dvasios (dominikonų) bažnyčiose. Laikoma, kad pastarieji tuomet buvę geriausi Vilniuje.

Po gaisrų atstatytas Vilnius įgavo dabartinį jam būdingą baroko miesto vaizdą. 1770 buvo atstatyta ir Šventosios Dvasios bažnyčia. Ji tapo viena gražiausių  barokinių bažnyčių Lietuvos sostinėje. Tuomet bažnyčia turėjo pozityvą, svarbiom progom griežė kapela.

1774 pradžioje sudaryti sutarties su A. G. Casparini į Karaliaučių nuvyko dominikonų vienuolyno prioras. Sutartis buvo pasirašyta ir 1774 sausio 19 d. A. G. Casparini sumokėtas 350 auksinų avansas.

1775 pradėti Šventosios Dvasios bažnyčios vargonų choro statybos darbai. Tais pačiais metais vilnietis Johannas Holzas padirbo vargonų korpusą su prospektu, o aštuonias skulptūras išdrožė drožėjas Antonas Grosmanas. Vargonų prospektas nudažytas ir nuauksuotas daug vėliau – tik apie 1787.

A. G. Casparini dirbtuvėje Karaliaučiuje vargonų dalys Vilniaus vargonams buvo dirbamos nuo pat 1774. Tarp tuometinių A. G. Casparini bendradarbių buvo vienas gražia lietuviška pavarde – Kristupas Vilhelmas Bravelaitis (1752 – 1796). 1775 birželio mėnesį vargonų dalys ir pats A. G. Casparini su keturiais padėjėjais buvo atvežtas į Vilnių. Karaliaučiaus meistrai gavo Vilniuje visą išlaikymą. Be kitų į sutartį su A. G. Casparini neįtrauktų išlaidų, kaip drožėjas, stalius, kalvis, šaltkalvis, liepinės ir ąžuolinės lentos, kivirčai, vargonų dalių transportavimas iš Karaliaučiaus, vinys, buvo ir  būsto apkūrenimas, pagalbininkas, kava vargonų meistrams, penkių žmonių išlaikymas mažiausiai kiekvienam skaičiuojant po rublį per savaitę. Dar būta sąskaitų už mėsą, bokalus, puodelius ir ąsočius alui, rankšluosčius. Atrodo, bedirbant vargonus buvo šiek tiek nutolta nuo pradinio plano. A. G. Casparini už tai paprašė papildomo atlygio: už visa tai, kas padaryta virš kontrakto, kaip 2 dumplės, Violon Bas, už 12 vamzdelių 2 pėdų, už balsą Principal amabel, už mikstūrą, viršūnėje padidintą, už mikstūrą padidintą vidurinėje dalyje, už žvaigždę su varpeliais, už oro skirstymo dėžę sumokėta 80 auksinų.

Vargonai buvo užbaigti 1776 pavasarį. Ant prospekto išdrožta  20 Martii – 20 kovo.

Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonų dispozicija:

CLAVIATURA PRIMA.

(C – c³)

PRINCIPAL á 8.

BORDUN á 16.

HOHLFLAUT á 8.

QVINTATENA á 8.

Flaut Travers á 4.

Octava principal à 4.

Qvinta á 3

Super Octava á 2.

Flasch Flöt. á 2.

Tertia á 1 3/5

Mixtura. á 5 Choris.

Trompet [8]

Pozytyff Claviatura Secunda

 

Principal. [4]

IULA. á 8.

Principal Amalel á 8.

Unda Maris á 8.

Flaut Major. á 8.

Spiel Flöt á 4.

Flaut Minor. á 4.

Octava á 2.

Wald Flöt. á 2.

Mixtura. á 4 Choris.

Vox Humana. á 8.

 

PEDALL.

(C – c¹)

Principal Bass á 16.

Violon Bass á 6 [sic!].

Octava Bass. á 8.

Flaut & Quint Bass á 8

Full Bass. á 12.

Super Octava Bass. á 4.

Posaun Bass. á 16.

Trompet Bass. á 8.

 

Gwiazdy

Vox companorum [karilionas]

BEBNY

Ventil ad Clavituram Primam

Ventil ad Clavituram secundam

Ventil Pedall

[Kalkant]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

* Copy This Password *

* Type Or Paste Password Here *